- papelkė
- papélkė sf. (1) žr. papelkis: Trobelė sunyko, sukrito, langus piemenys išdaužė, ir tuščia papelkėj stovėjo LzP. Anam ten miške, papélkė[je], yr nusileidęs balionas Klk. ^ Papelkėj gyvendamas, velnią ir į kūmus kviesk LTR.
Dictionary of the Lithuanian Language.